Nasm specializacijos svorio metimas

Irykindamas kno kultros ir sporto reikm visuomenje, V. Petronis apibdina udavinius, su kuriais turi susidoroti sporto pedagogas: Fiziko nasm specializacijos svorio metimas darbas nra iaip paprastas dalykas, kur imokus bt galima automatikai atlikinti.

Jis nuolat ir nuolat reikalauja krybikumo, meils ir pasiaukojimo Fiziko aukljimo darbe nuolat turi bti iekoma nauj darb, form Petronis,cit. Nemaus reikalavimus kno kultros pedagogui kelia K. Jis teigia, kad vaik aukljimas reikalauja visapusiko mokytojo pasirengimo ir ypa mokjimo velgti vaiko siel, painti vaiko gabumus ir negerumus ir numatyti tas slygas ir prieastis, kurios vaik taip ar kitaip pakreipia ar nuteikia.

Much more than documents.

Geras aidim vadovas turi: suprasti vaik gyvenim, j atjausti Ypa reikia stengtis tapti susivaldymo, punktualumo, rpestingumo ir varumo pavyzdiu Dineika, Mantvila,cit. Kno kultra - mogaus gyvensenos, fizinio ugdymo bei saviugdos slygotas fizinio vystymosi rezultatas, prasmintas dvasini poreiki gyvendinimu.

Nasm specializacijos svorio metimas kultra nasm specializacijos svorio metimas vystymosi rezultatas, prasmintas dvasini poreiki gyvendinimu Volbekien, Fizins vertybs: fizin sveikata, judesi kultra, harmoningas knas, fizinis pajgumas ir pan. Dvasins vertybs: inios, gyvensena, elgsena, asmenybs savybs, nuostatos, proiai ir pan. Fizinis ugdymas yra mokslikai pagrstas pedagoginis vyksmas, kuriame ugdytojas veikia ugdytin remdamasis fizinio lavinimo vertybmis.

Tai tikslingas ir planingas veiksnys, ugdytojo nasm specializacijos svorio metimas ugdytini bendradarbiavimas, gyvendinantis fizins bkls gerinimo ir asmenybs ugdymo programa.

Pamatin fizinio ugdymo si kryptis yra holistin: tai mogaus fizins prigimties, o ne atskir fizinio pajgumo poymi ugdymas, atsivelgiant ami, psichines ir dvasines nuostatas, gyvensen ir laisvo pasirinkimo teis Sporto termin odynas, Vienas svarbiausi fizinio ugdymo udavini stiprinti ugdytini sveikat ir grdinti j organizm.

Moksleivi sveikatos bkl yra vienas pagrindini racionalaus fizinio ugdymo rodikli. Kitas svarbus fizinio ugdymo mokykloje udavinys siekti, kad moksleiviai harmoningai fizikai tobult.

BE: transformacija - Įvykių peržiūros, ataskaitos -

Harmoningas fizinis tobuljimas tai normali vis vidaus organ ir sistem veikla, proporcingai sudtas knas, harmoningo judjimo motorins savybs: jga, judesi greitis, vikrumas ir nasm specializacijos svorio metimas Dumien, Bajorinas, Taigi, per kno kultros pamokas stengiamasi mokin parengti judesi kultros pltotei, integruotis visuomen, saikingai, pagal asmenines igales siekti fizinio pajgumo, sveikatos ir mokymosi paangos, ugdyti bendruosius gebjimus: komunikacinius, paintinius, sveikatos saugojimo ir stiprinimo, darbo ir veiklos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo isilavinimo standartai, Pagrindinis kno kultros tikslas prasminti kno kultros kaip bendrosios nasm specializacijos svorio metimas dalies suvokim, ugdyti paaugli dorovines ir sveikatinimo, socializacijos nuostatas, smoning poir kno kultr ir j sistemingai praktikuoti.

Kno kultros tikslas ugdyti mokini sveikat stiprinanio fizinio aktyvumo nuostatas bei gebjimus ir sistemingo fizinio aktyvumo proius Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, Fizinis ugdymas pagrindinje mokykloje ne tik gerina moksleivio judesi kultr, sudaro galimyb fizikai tobulti ir plsti judjimo poreik, nasm specializacijos svorio metimas ir tinkamai parinkti kno kultros turin bei nasm specializacijos svorio metimas bd ugdymo ir ugdymosi metodus, procedraspltoja ias vertybines paaugli nuostatas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo isilavinimo standartai, : 1 Iniciatyvumas, veiklumas, krybikumas, atvirumas naujoms idjoms, poreikis fizikai tobulti.

Fizinis ugdymas demokratja, kiekvienam moksleiviui: silpnesniam, vidutini gabum ir gabiajam sudaromas manomai vienodas startas, t. Pedagogas ir moksleivis renkasi manktinimosi sistem, turin ir metodus bei organizavimo ir mokymosi procedras. Manktinantis skatinamas ugdytinio smalsumas, poreikis klausti, reikti savo nuomon, sigilinti savo ir reali klass bei eimos galimybi situacij, fizikai tobulti, padti organizuoti sportin veikl mokyklos bendruomenje.

Per kno kultros pamokas moksleiviui sudaromos slygos manktintis grupje ir komandoje: derinti vis dalyvi poreikius su patirtimi ir gebjimais, imtis atsakomybs u savo ir draugo sportinius rezultatus ir jam padti.

Skatinama puoselti olimpines sporto vertybes, tautines ir pilietines kno kultros tradicijas.

1. Numesti svorio keturračiai
2. Svorio netekimas idli
3. Treneris sportui, sveikatai, laikysenos korekcijai ir skausmo valdymui.
4. Vonios kambarys Ką gerti prieš treniruotę, jos metu ir po jos, yra geriausias natūralus gėrimas.
5. Lieknėjimo kortelė
6. knyga_spaudai_.pdf

Mokytojas ir moksleivis partnerikai bendradarbiaudami gali pasirinkti isilavinimo standartuose vardytas ugdymo sritis, kinestezini gebjim turin. Imokstama nustatyti orientacinio psichofizinio krvio ribas, inoti atsigavimo po fizins veiklos bdus ir priemones, vertinti savo fizin pajgum ir pasiekim paang, ugdytis pakantum ir geranorikum vairaus fizinio isivystymo ir parengtumo bendraamiams. Taigi, galima teigti, kad kno kultra ir sportas apima visas pagrindines nasm specializacijos svorio metimas egzistencijos sferas: fizin, intelektin, emocin, estetin, socialin ir dvasin.

Pozityvus sportins veiklos poveikis nusakomas fizini gebjim pltote, tampania ir asmeninio pasitenkinimo, ir socialinio pripainimo altiniu, orientacija harmoningum, sveikos gyvensenos nuostat ugdym, pasitelkiant priklausomyb nuo kolektyvo ir optimali santyki krimo tradicijas, krybikumo, kritinio mstymo skatinim.

Mikinisanalizuodamas bsimj kno kultros ir sporto specialist rengimo tobulinim, pabria, kad i dien sporto nasm specializacijos svorio metimas nepakanka bti tik geram savo dalyko inovui jis privalo gauti ger, humanistine edukacija paremt pedagogin parengtum.

SUSISIEKITE!

Mokslininkas nesivaizduoja iuolaikinio kno kultros ir sporto pedagogo kaip brandios asmenybs ir mstanio krjo, be didels erudicijos, auktos asmenybs kultros, nepriekaitingo dorovingumo. Savikontrols klausimai 1. Apibrkite kno kultros ir fizinio ugdymo svokas. Kokios vertybs yra nasm specializacijos svorio metimas kno kultros pamokose?

Ar kno kultros mokytojas mokykloje turi galimyb gyvendinti visus udavinius, kaip? Kokiomis asmenybs savybmis turi pasiymti sporto pedagogas? Nasm specializacijos svorio metimas Dumien, A.

BE: transformacija - Įvykių peržiūros, ataskaitos - 2020

Ugdymo pagrindai. Kaunas: LKKA. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos numesti svorio skaičiuoklę bendrojo isilavinimo standartai Kno kultros ir sporto specialist rengimo tobulinimas.

Sporto termin odynas Sudarytojas: S. Didaktika Didaktika terminas kils pirm kart pavartotas m.

knyga_spaudai_.pdf

Didaktika yra mokymo ir mokymosi teorija, nasm specializacijos svorio metimas mokymo esm, jo tiksl, principus, turin, metodus bei organizacines formas iauiukienien, Stankeviien, Jau senokai suabejota, ar mokymo esm - inios ir vertybs, mokslo ini pagrindai.

Spariai gausjant informacijai mogus, baigdamas vien ar kit mokykl, ieina i jos su dalimi pasenusi ini. Be to, nemaa j dalis greitai pamirtama, kitos dalies nereikia gyvenime. Net teigiama, kad daugumos gryn ini, t.

2015 m. „IDEA World Fitness Awards“ finalininkai - Idėja - 2020

Todl keliama mintis, jog svarbiausias bendrojo lavinimo mokyklos udavinys iuolaikinmis slygomis - imokti savarankikai gyti ini, formuoti praktinius mokjimus.

Siloma i esms perirti klasikin nasm specializacijos svorio metimas mokym, naujai sprsti klasikins didaktikos klausimus, remiantis j asmenine patirtimi kaip svarbiausiu ini altiniu. Mokymo tikslai skirstomi painimo tikslus inojimas ini sisavinimo padarinys ; supratimas vaizdinio abstraktaus mstymo rezultatas, pasiekiamas atskleidus daikt ir reikim ryius, j sveika ir prasm ; lavinamuosius tikslus mokjimas teorini, praktini ir vertinamj veiksm lavinimo rezultatas, rodantis mokini veiklos kompetencij ; sugebjimai gabum lavinimo rezultatas ir aukljamuosius nasm specializacijos svorio metimas sitikinimas tiesos apie pagrindinius gamtos ir kultros, mogaus ir moni santyki inojimo ir supratimo rezultatas, veikiantis asmenybs emocijas ir vali, jos veikl ir elges bei dorovinis elgesys i pasauliros, dorovini sitikinim ir dorovs patirties kylani motyv padarinys iauiukienien, Stankeviien, Mokymo principai pagrindins idjos, esminiai reikalavimai, padedantys realizuoti mokymo dsnius ir dsningumus, kuriais vadovaujamasi pedagoginje veikloje parenkant mokymo turin, mokymo metodus ir organizuojant mokym iauiukienien, Stankeviien, Nurodomi ie mokymo principai Rajeckas, ; iauiukienien, Stankeviien, : l mokslikumo principas, 2 teorijos ir praktikos ryio principas, 3 ugdomojo mokymo principas, 4 frontalaus, diferencijuoto ir individualaus nasm specializacijos svorio metimas derinimo principas, 5 vadovavimo ir mokini savarankikumo derinimo principas, 6 vaizdumo principas, 8 sistemingumo ir nuoseklumo principas, 9 perimamumo ir dalyk ryio principas, 10 aktyvumo principas.