Deginant riebalus kaip degalų šaltinį. 4 dalykai, kuriuos tu turi padaryti prieš kiekvieną treniruotę vardan puikių rezultatų

Kraujagyslės išpampę ir ant sprando, ir ant kojų, pulsas kaip pas peliuką Mikį, kuriam katinas sugriebė uodegą. Kraujospūdis toks, kad galva rodos plyš pusiau … Tas ir toks žmogus ruošiasi maitintis.

Ir ką jūs manote jis valgys? O alkis už pusvalandžio po tokių pietų — nors  vienuolį su rūbais  be jokio pasišlykštėjimo, desertui… Moteris žvelgia į veidrodį ir vaizdas deginant riebalus kaip degalų šaltinį rankas matuojančiai sugriebti sau už šonų, po to dar už blauzdų.

Pradžioje pyktis ant deginant riebalus kaip degalų šaltinį ir savo netikusios dvasios sudėtinės dalies — valios, po to pyktis ant genų rekombinacijos, ir galų gale — ant paties aukščiausiojo, kam jis ją tokią riebią sutvėrė … Graužatis ir nusivylimas nuveja prie amžinojo neišsenkančio ir labai civilizuoto  mitybos šaltinio šaldytuvo-ramintuvo.

Nelinksma tokia kai kam, bet už tai beveik realistinė. Tam, kad joje atrastumėte ir dalelę savęs, bandantys nesėkmingai suliesėti, pagražėti ir pirmiausiai iš savo mitybos raciono išmetę …riebalus, o su jais ir paskutines viltis. O viltis yra. Ir ji net beveik tame pačiame šaldytuve voliojasi, riebi  ir slidoka tokia, ypač pašilus … Toliau seks moksliškai polifoniška simfonija su nemažu atliekančiųjų instrumentų kiekiu, į kurių skambesį teisingai ir atkakliai  įsiklausius, galima išgirsti uvertiūroje nuskambėjusios temos išrišimą, veikiantį kur kas geriau, negu gautasis priklaupus prie sakyklos vietinėje parapijoje.

Diriguojame toliau.

4 dalykai, kuriuos tu turi padaryti prieš kiekvieną treniruotę vardan puikių rezultatų

Sekite partitūrą įdėmiai… Žmogus, kaip rūšis, nuolat, kaip ir kiti gyvūnai aplink, vystosi ir tą savo vystymąsi jis pats palydi sau suteikdamas kokį nors pavadinimą. Būtinai lotynišką, kad išlaikytų tradiciją ir, kad moksliškiau  skambėtų — Homo Sapiens.

Atsistojo stačias — tekšt sau pavadinimą Homo Erectus, pradėjo mąstyti — Homo Sapiens.

Pradėjo augti pilvas — Homo Pilvūzus… Kadaise nuo kitų gyvūnų tolyn nusiyrėme  irkluodami savo mąstymu, daug ko išmokome, o labiausiai išmokome apgauti.

Apgauti laikinai likimą, pažindami dėsningumus ir nuspėdami ateitį, ir taip pratęsdami savo dvasios  buvimą žemėje žmogaus kailyje. Ne visada  pavyksta nuspėti, nelabai  toli į priekį, bet visgi pavyksta. Universalusis visų gyvybės rūšių populiacijų reguliatorius yra dievo šaukštas, iš kurio kiekviena gyvybės rūšis srebia tai, kas jai skirta. Vieni iš jo rupšnoja žolę, kiti gaudo mašalus, treti — ieško galimybės kaip išplėšti deginant riebalus kaip degalų šaltinį mėsos gabalą kam nors iš pasturgalio.

Žmogus ir čia yra universalus — jis maitinasi viskuo. Negana to, civilizuotas žmogus dabar pradėjo dairytis ir už dievo šaukšto ribų — ima dėti sau į burną ir tai, kas  maistu tegali būti tik kokioms nors ypatingesnėms bakterijoms. Tik, deja, ne visada toks žmogaus elgesys naudingas jo kūnui. Patikimiau, kai  į   sudėtingo mechanizmo kuro baką pilami degalai tie, kuriuos numatė jo konstruktorius.

Taip elgiantis, mechanizmas kur kas ilgiau tarnauja ir problemų mažiau. Kai kurie civilizuotos visuomenės atstovai savo laiku patyrinėjo kaip maitinasi tie, kurie gyvena senuoju gyvenimo būdu — gentimis ir ne  civilizacijoje, ir kas atsitinka su jų sveikata, kai jie pradeda gyventi deginant riebalus kaip degalų šaltinį maitintis taip kaip mes.

Tyrimų rezultatai buvo ne mūsų gyvenimo būdo naudai. Ėmus maitintis ir gyventi taip, kaip mes, jau sekančioje  palikuonių kartoje pradeda ryškėti pokyčiai organizme. Ir dažniausiai ne į gerąją pusę. Primityviai gyvenančių tautų maiste yra daug mažiau lengvai ir greitai  įsisavinamų angliavandenių, nei deginant riebalus kaip degalų šaltinį maiste. Paprasčiau tariant, jie nevalgo cukraus. Kuo gi blogi cukrūs? O gi tuo, kad išderina mūsų organizmo medžiagų apykaitą, svorio metimo žiūrovas pasekoje žmogus ima virsti begemotu — pažiūrėkite kaip diena iš dienos civilizuota žmonija vis labiau tunka.

Lietuva ne išimtis.

Verta paminėti

Begemotėjimo procesas aktyviai vyksta ir pas mus. Pažvelkite į mūsų vaikus. Tarp kitko, ar matėte gamtoje labai nutukusį numesti svorio per lengvai O augalėdį?

Per didelis organizmo svoris.

Įpročiai, dėl kurių užuot netekę riebalų netenkate raumenų

Ar gali kažkokie universalūs fiziniai pratimai padėti jo atsikratyti? Darant juos aklai, tokia pati tikimybė, kad tai padės, kaip ir tikimybė rusiškoje ruletėje išlėkti amžinam pasiskraidymui į dausas. Garsus kultūrizmo pasaulyje  sportininkas Larry Scott yra pasakęs, kad rezultatai auginami dirbant ne tiek raumenimis, kiek galva.

Kad rezultatas kryptų ne į lankas, bandant sureguliuoti kūno svorį, o tikslingai judėtų link ten, ten kur norime, reikia, kad žmogus žinotų kai kuriuos savo organizmo parametrus — kas dedasi jo kraujyje, šlapime, limfoje. Deginant riebalus kaip degalų šaltinį, kada ir ką daryti paaiškės dėstymo eigoje — sekite penklinę.

Labai konkrečių ir universalių nurodymų kaip elgtis, kad žmogui imtų kristi svoris — nėra. Yra tik universalūs principai, kaip elgtis, ką matuoti, ką analizuoti, ir kokius pagal situaciją  priimti sprendimus.

Kame slypi tas principų universalumas? Žmogus gauna energiją dviem pagrindiniais būdais.

Kaip pašalinti šlaunis su riebalais ir kodėl ant klubų yra riebalų

Kaip nors išgyventi esant deficitui deguonies sistemoje. Pirmuoju būdu organizmas valgo viską, kas papuola — degina angliavandenius, baltymus, riebalus.

O antruoju būdu — minta tik angliavandeniais ir aminorūgštimis, gliukogeniniais baltymais, kurie dar pakliūna į glikolizės grandinę. Toks būdas deginant riebalus kaip degalų šaltinį rezultate duoda mažai energijos — viso labo tik dvi ATP molekules, kai tuo tarpu pirmuoju būdu gauname net 38 ATP molekules.

Viskas, kas pakliūna į organizmą ir neturi galimybės būti oksiduotu, bus pervedama į riebalus. Kitaip sakant — jei nėra oro degimui, tai malkos kapojamos ir nešamos į pilvo ir šlaunų sandėlius.

Dietos kokso tinkamumo laikas

Ir jeigu pirmasis būdas deginant riebalus kaip degalų šaltinį dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebegali vykti, žmogus ima kaupti malkas riebalus sandėliuose, kurios negailestingai užkloja biusto ir talijos žavesį ilgam. Gliukozės perteklius yra perdirbamas į riebalinį audinį. O gliukozės tokiam nutukusiam žmogui visada yra ir bus mažai, nes dėl neefektyvios energijos gamybos visoje sistemoje susidaro energijos deficitas, o smegenys pirmos ir reikalauja nuolatinio maitinimo negalime gi mes negalvoti, jos dirba net ir mums miegantir reikalauja jos angliavandenių, deginant riebalus kaip degalų šaltinį tai vienintelė medžiaga iš kurios organizmas gali greitai tuo metu pagaminti gliukozę ir nuraminti centrinį procesorių — smegenis.

Visos kitos medžiagos organizmą tik terš, blogins pralaidumą, sės šlakais jungiamajame audinyje. Ir todėl, kol neįjungsite deguonies kūryklos organizme, deginti viršsvorį kažkokiomis dietomis ar jų nuorodomis dieta. Tiesa, galima sumažinti kalorijų skaičių mityboje ir nuo tokio neišmintingo žingsnio svoris iš lėto ims kristi, tačiau audiniai ir smegenys nuolat gyvens energetinio deficito sąlygomis, jeigu deginant riebalus kaip degalų šaltinį nesustiprinsite ATP gamybos tuo pirmuoju, ekonomišku būdu, tai yra iš gliukozės molekulės gauti 38, o ne 2 ATP molekules.

Labai svarbu kai reguliuojamas metabolizmas organizmui tuo pačiu duoti ir atitinkamų pirminių medžiagų — substrato. Jos duodamos įvertinus kraujo, šalpimo ir t.

• Riebalai netenka per 2 mėnesius
• Atkreipkite dėmesį!
• Kaip mesti svorį aplink tarpkojį
• Svorio metimas atsižvelgiant į jūsų kūno tipą
• Kaip pašalinti šlaunis su riebalais ir kodėl ant klubų yra riebalų - Egzema

Riebalus kaupiantis žmogus, kaip taisyklė, priklauso anaerobiniam, gliukogeniniam, deginant riebalus kaip degalų šaltinį metabolizmo tipui. Tam, kad suprastume kaip paleisti organizme aerobinę oksidacinę dalį, reikia žinoti kaip veikia Krebso ciklas ir visos jo būtinos grandys.

O būtinos jos yra šios: mitochondrijų membranos, visi fermentai, protonų elektronų pernešėjai, kurie aprūpina substratų aerobinį oksidacijos etapą. Kadangi deginant riebalus kaip degalų šaltinį gavimo būdas pas nutukusius pertvarkytas į energijos gavybą iš gliukozės anaerobinėmis sąlygomiskiti substratai, apart angliavandenių, energijos gamybai nepanaudojami.

Naudojami tik angliavandeniai. Iš jų pagamintos gliukozės kiekio dalį sunaudoja smegenys tarp kitko, ar daug matėte nutukusių tikrų mokslininkų? Insulinas — tai hormonas, išjungiantis organizmo sugebėjimą utilizuoti riebalus, todėl gauti energiją iš riebalų, esant organizme dideliam kiekiui insulino, neįmanoma.

Dirigentas aktyviai mosikuoja, matyt jam svarbi ši partitūros vieta. Turėtų būti svarbi ji ne tik jam, bet ir jums!

Tačiau jie nėra tokie stebuklingi, kaip galbūt kai kurie iš jūsų įsivaizduojate. Jie tikrai gali padėti sumažinti riebalų kiekį ir atrodyti puikiai, tačiau tam reikės daugiau pastangų nei tik praryti tabletę ar kapsulę.

Klaidingai manoma, kad, jei žmogus turi daug riebalų, tai tokio žmogaus mityboje reikia griežtai apriboti riebalus, o imti maitinti jį kokiomis nors pjuvenomis — sėlenomis, ląsteliena, liesu jogurtuku…vienu kitu vitaminu nors protingai vartojant vitaminus irgi galima pasiekti kažkokių teigiamų poslinkių.

O iš tikro siekiant perjungti procesą iš glikolizės į aerobinę Krebso ciklo dalį ir sutaupyti gliukozę smegenims, kad organizmas nuolat jos neprašytų, reikia organizmui duoti visai kitą substratą.

Įsivaizduokite: įeina gliukozė į ląstelę, citoplazmoje vyksta visa deginant riebalus kaip degalų šaltinį reakcijų iki piruvato glikolizė bedeguoninėje aplinkoje vyksta iki laktato, deguoninėje — iki piruvatoir toliau tas piruvatas turi įeiti į Krebso ciklą, kur iš jo gauti energijos maksimumą.

Jei Krebso ciklas stovi, tai viskas ties citoplazma ir baigiasi. Krebso ciklas — tai horizontalus medžiagų įėjimas vertikaliai įeina tik gliukozėo horizonaliai įeina baltymai, aminorūgštys, riebalai pati talpiausia energijos forma.

Todėl norinčiam numesti svorį žmogui, būtinai reikia valgyti riebalus — sočiuosius, ir visa tai papildyti Krebso ciklo komponentais — B grupės vitaminais, selenu, variu, magniu, siera iš maisto ar preparatoacetilcisteinu sieros šaltinis, gerai išplaunantis atliekas iš jungiamojo audinio.

Greta riebalų reikia vartoti dar dvi medžiagas — L-karnitiną ir kofermentą Q Kokia viso to prasmė? Tam, kad vertikalę pervestumįte į horizontalę.

Nuorodos kopijavimas

Be L-karnitino riebalai į Krebso ciklą nepakliūna, net jei ir pavyks vitaminais, mityba ir kitomis priemonėmis įsiūbuoti reikalą. Gliukozė kaip buvo naudojama vertikaliai, tai ir bus. Gliukozę, apskritai, reikia pašalinti iš deginant riebalus kaip degalų šaltinį raciono, tada sumažės insulino gamyba, jis bus nereikalingas jis reikalingas tik tam, kad pašalintų gliukozės perteklių kraujyje į ląsteles. Insulinas įjungia gliukozės utilizaciją ir jos perėjimą iš piruvatų į Krebso ciklą, tai yra iš glikolizinės dalies anaerobinės į Krebso aerobinę.

Deginant riebalus kaip degalų šaltinį mums čia reikia riebalus paleisti.

Sekite mus:

Tad kaip viskas vyks organizme? Viskas, kas yra žemiau galvos, gaus adekvačią energiją iš riebalų, nereikalaujant insulino sau, riebalai su L-karnitinu deginant riebalus kaip degalų šaltinį praeis pro ląstelių membranas, prisotins ląsteles ir gamins ekonomiškai ATP. Ląstelės energetinis potencialas pakils, organizmas ims jaustis normaliau ir taps stipresniu. O tie angliavandeniai, kurie paklius su maistu, tai yra didesnis jų procentas, keliaus į deginant riebalus kaip degalų šaltinį — smegenų mitybai.

Galvoje insulinas nereikalingas. Kokia nauda, kai vartojate riebalus? Žemutinė kūno dalis maitinama be insulino panaudojimo, o gliukozė į smegenis irgi keliauja be insulino, tai yra insulino pareikalavimas organizme stipriai sumažėja.

Todėl, kaip jau turėjote suprasti, suliesėti tik badaujant — nepavyks.