Yp10 svorio netekimas

Padėkos Anotacija Žmogaus telomerai yra būtini genomo stabilumui ir yra sudaryti iš ilgo paprasto tandemo pakartojimo matricų STRapimančių sutarimą TTAGGG pakartotinai, artimiausiame gale, sekos-variantų kartojimus. Nors yp10 svorio netekimas išsipūtimo dinamika, atlikus nepilną replikaciją, buvo plačiai ištyrinėta, klaidų sukeliamų DNR remonto procesų, žinoma, kad veikia kitus STR, poveikis telomerams yra menkai suprantamas. Dauguma apibūdintų mutacijų lėmė vieno ar yp10 svorio netekimas pakartojimų praradimą.

Jei čia aprašytas mutacijos spektras ir dažnis yra pakartoti likusioje masyvo dalyje, yra potencialus dideliam telomero destabilizavimui, ypač neatitinkančiose remonto defektinėse ląstelėse. Tai yp10 svorio netekimas ruožtu gali lemti didesnį yp10 svorio netekimas ilgio palaikymo reikalavimą anksčiau, kai atsiranda navigenezė.

Prieiga teikiama Įvadas Yra žinoma, kad paprastos tandeminės kartos matricos STRpavyzdžiui, mono- di- tri- ir tetranukleotidų pakartotinės matricos, mutuojasi pagal alelinius mechanizmus, o neatitikimo taisymo MMR kelio vaidmuo nestabilių STR yra išsamiai ištirti. MMR baltymai yra labai konservuoti iš Escherichia coli į žmones ir yra pavadinti atsižvelgiant į jų homologiją su E. MMR baltymų sąveika su nesuderinamais rekombinaciniais tarpiniais produktais gali būti išspręsta paprastu neatitikimo koregavimu, dėl kurio susidaro genų konversija, arba visiškai nutraukus rekombinacijos įvykį Harfe ir Jinks-Robertson, DNR klaidos gali atsirasti visame genome, bet yra paplitusi STR lokuose, kurie yra ypač jautrūs mutacijoms, atsirandančioms dėl replikacijos slopinimo įvykių.

Nesugebėjimas ištaisyti tokių slydimo įvykių dėl defektinės MMR sukelia dramatišką šių lokų nestabilumo padidėjimą vadinamąjį mikrosatelitinį nestabilumą arba MSItodėl fenotipas žinomas kaip mikrosatelitinio mutatoriaus fenotipas Yamamoto et al.

Storosios žarnos yra greitai suskirstančios ląstelės, todėl mutacijos STR lokuose, atsirandančios per klaidą sukeliančius intra-alelinius mechanizmus, kaupiasi per visą gyvenimą. Tačiau atsitiktinės STR arba telomero mutacijos, sukauptos sparčiai dalijamuose audiniuose, atsitiktinai gali būti aptiktos kloniniu būdu gautu naviko mėginiu. Paveldimo vėžio tyrimas nustatė keletą pagrindinių vėžio slopinimo būdų, susijusių su konkrečių vėžio tipų atsiradimu.

Telomero palaikymas yra būtinas ląstelių nemirtingumui ir auglio riebalų deginimas les malūnai jis pasiekiamas de novo sintezė telomero pakartojimu prie galinio fermento telomerazės Kim ir ji numeta svorio. Atskirų telomerų proksimalinių regionų palyginimas, pakartotinai kartografuojant kartografavimą pagal PCR TVR-PCRnesusijusių asmenų populiacijose, parodė, kad turi būti didelis dažnis, kuriame dažniausiai atsiranda lytinių linijų mutacijos, kuriose vyrauja paprasti intraeleliniai reiškiniai Baird et al.

Mechanizmai, galintys sukelti intraelelines mutacijas, apima nevienodą seserio chromatidų mainą, paslystimą replikacijos metu ir MMR klaidas po DNR pažeidimo Sinden, Jie priklauso nuo DNR replikacijos ir todėl dažniau pasireiškia greitai dalijamose ląstelėse ar audiniuose. Priešingai, sudėtingos mutacijos buvo nustatytos ląstelėse, naudojančiose ALT kelią telomero palaikymui Varley ir kt.

Telomero ilgio palaikymas yra būtinas norint progresuoti į piktybinius navikus, tačiau yp10 svorio netekimas yra veikiami visais mutacijos procesais, kurie yp10 svorio netekimas pagrindiniai STR lokų pokyčiai. Mes stebėjome nemažą telomero nestabilumą ir tai buvo didžiausia navikams, turintiems sutrikusią MMR. Rezultatai Norint nustatyti, ar žmogaus telomero pakartojimo masyvai in vivo mutuojabuvo atlikta dviejų storosios žarnos vėžio plokščių mutacijų tyrimas naudojant TVR-PCR Baird ir kt.

Pirmoje grupėje buvo porų kraujo DNR ir kolorektalinės adenokarcinomos DNR mėginių, gautų iš pacientų, sergančių sporadiniu gaubtinės žarnos vėžiu. Pasirinkti 52 mėginių poros 1 skydelyje buvo 27, kurie parodė nestabilumą D1S7 ir 25, kurie nebuvo. Antrajame skyde buvo 37 atsitiktinai atrinkti normalių dvitaškio ir gaubtinės žarnos naviko audinių mėginiai iš pacientų 37—88 metųturintys įtariamą sporadinį gaubtinės žarnos vėžį.

Patologinis audinių mėginių tyrimas parodė, kad du buvo iš gerybinių adenomų, trys iš gerai diferencijuotų karcinomų, 24 iš vidutiniškai diferencijuotų karcinomų ir aštuoni iš blogai diferencijuotų karcinomų. Kai kurie 12q telomerų aleliai nesuteikia toje pačioje telomero gretimoje sekoje, ir jie nepadidina turimų PCR pradmenų nulio alelių Baird ir kt.

Kadangi 12q nulio aleliai gali būti identifikuojami tik pagal kilmės analizę, tokių alelių skaičius kiekviename skydelyje buvo įvertintas naudojant žinomą nulinio alelių dažnį kaukazuose.

Taigi 1 ir 2 plokščių mutacijoms buvo atlikta apytikriai 80 ir 64 12q telomerų. Telomero mutacijos aptiktos abiejose plokštėse 1 ir 2 lentelėspalyginus TTAGGG ir variantų telomerų kartojimų telomero žemėlapių pasiskirstymą normaliose ir storosios žarnos vėžio DNR mėginių porose. Mutacijų tipai apima vieno ar kelių pakartojimų praradimą arba padidėjimą iš panašių pakartotinių tipų bloko ir yp10 svorio netekimas pakartojimo tipo keitimą į kitą 1 pav. Dėl įvairių priežasčių nebuvo įmanoma visiškai apibrėžti visų mutacijų.

Kai kurie naviko mėginiai turėjo mutaciją, esančią netoli telomero kartojimo masyvo pradžios, kurią yp10 svorio netekimas galima apibrėžti, tačiau, be to, į kitą masyvą buvo identifikuojami kiti, atkuriami pokyčiai, kuriuose individualūs kartojimai nebuvo visiškai išspręsti pvz.

Kitose, mutacijos apibrėžimas buvo sunkus dėl telomero žemėlapio buvimo iš normalios progenitorinės alelio 2 pav.

Taip pat dviejų viršutinių progenitorių telomero žemėlapių buvimas yp10 svorio netekimas, kurie yra homozigotiniai SNP, telomero yp10 svorio netekimas DNR 2 pav.

Jei įmanoma, mutacijos buvo patvirtintos sekos analize po to, kai amplifikuota DNR, išgauta iš juostų TVR geliuose 1 ir 2 lentelės.

Tai apsiribojo mutacijomis, kurios įvyko netoli telomero kartojimo masyvo pradžios ir kur išgryninti amplikonai neturėjo jokių produktų iš progenitoriaus arba homologinio alelio.

Kai kurios mutacijos buvo susijusios su daugiau nei vienu pakartojimo tipu. Jei skirtingi pakartotiniai tipai buvo šalia telomero pvz. Tačiau, jei mutantų telomeras pasikeitė pakartojimų blokuose, kurie nėra gretimi pvz.

1. Khichdi numesti svorio
2. Svorio netekimas 30 svarų

Tačiau, siekiant palyginti mutacijų dažnius, yp10 svorio netekimas mutantas telomeras buvo įvertintas kaip atsiradęs iš vieno mutacijos įvykio. Telomero žemėlapiai, rodantys telemero mutacijų tipus, stebėtus 1 ir 2 skyduose.

Abi šias mutacijas lydi T tipo tipo intersppersijos modelio poslinkiai ir variantas dar kartojasi į telomero masyvą.

Ši mutacija nepakeičia nuotolinio žemėlapio žemėlapio. Mutacijų nustatymas navikų mėginiuose su dviem viršutiniais telomero žemėlapiais gali būti sudėtingesnis. Palyginimas su progenitoriaus telomero žemėlapiu, matytu normalaus audinio mėginyje, rodo, kad mutacija turi įtakos telemerei nuo 9 kartos yp10 svorio netekimastačiau mutantinis telomero žemėlapis yra užmaskuotas progenitoriaus žemėlapiu brūkšnine rodykle.

Sekos analizė 4 uncijos svorio metimas vieno pakartojimo praradimą iš mutanto telomero, tačiau kiti pakeitimai pvz. Iš tiesų, kiti pokyčiai buvo aptikti toliau į šio alelio yp10 svorio netekimas pakartotinį masyvą neįrašytas. Viršutiniai aleliniai telomero žemėlapiai gali būti vertinami kaip diploidinis modelis. Yp10 svorio netekimas, rodyklės, esančios šalia telomero žemėlapių, rodo T ir C tipo pakartojimų buvimą toje pačioje padėtyje, todėl mutacijos aptikimas tampa yp10 svorio netekimas.

Mutacijų dažnio vienam aleliui palyginimas su homozigotiniais arba heterozigotiniais telomero gretimose SNP-aisiais rodo, kad mutantų telomerų aptikimas diploidiniuose telomero žemėlapiuose nebuvo žymiai sumažintas 3 lentelė.

Šiame tyrime mikrosatelitinio nestabilumo navikai, pagrįsti TGF β RII poliA trakto analize, turėjo žymiai daugiau telomero mutacijų nei yp10 svorio netekimas auglių 3 lentelė. Žymiai didesnis telomero mutacijų dažnis navikuose, turinčiuose nestabilumą TGF β RII poliA trakte, rodo MMR vaidmenį palaikant telomero pakartojimo masyvus, ir tai stipriai patvirtina labai didelis telomero mutacijos dažnis navikuose, kurių mutacija yra hMSH2.

Riebalų degintojai. Karnitinas. Termogenikai. Svorio metimas.

Telomero mutacijos: nuostoliai, palyginti su pelnu Mutantiniai telomerai gali būti sugrupuoti pagal tai, ar mutacijos, pirmajame yp10 svorio netekimas kartojimų, gali sukelti bendrą padidėjimą arba pasikartojimų praradimą masyve. Tarp aštuonių mutantų telomerų 1-oje skydo 12q telomere, penki sukelia pasikartojimų praradimą, vienas padidėjimas ir poveikis pakartotiniam skaičiui nepasikeitė arba negali būti nustatytas dviem kitiems mutantams.

Jei mutacijos profilis, matomas artimiausiuose — telomerų atkartojimuose, yra homogeniškoje TTAGGG pasikartojimų grupėje, bendras poveikis yra linkęs sumažinti telomero ilgį.

Neskubėkite džiaugtis — tai gali įspėti apie keletą ligų Nuoroda nukopijuota aA Kūno svoris besikeičiant metų laikams dažnai svyruoja: pradėję daugiau judėti vasarą dažnai atsikratome keleto šaltuoju sezonu sukauptų kilogram ų.

Diskusija Tandemų pakartotinis nestabilumas gaubtinės žarnos vėžiu buvo yp10 svorio netekimas plačiausiai mikrosateliuose įskaitant mono- di- ir tri-nukleotidų pakartojimustačiau jis taip pat buvo aptiktas kai kuriuose minisateliuose, kuriuose yra ilgesni pakartotiniai vienetai, pvz. Telomerai, sudaryti iš ilgų 6 bp pakartotinio vieneto matricų, turi MSI potencialą, tačiau, priešingai nei daugelis mikrosatelitų lokų, telomerai turi esminę chromosomų funkciją, reikalingą ląstelių nemirtingumui.

Čia aprašyti telomero mutacijų dažniai gali būti nepakankamai įvertinti dėl daugelio priežasčių, yp10 svorio netekimas ypač todėl, kad aleliai buvo tikrinami mutacijų atžvilgiu ne daugiau kaip kartojimų, o tai yra tik nedidelė viso telomero masyvo dalis.

Tripletų pakartojimo matricose, pavyzdžiui, myotoninės distrofijos CAG yp10 svorio netekimas X sindromo CGG n ir Friedreich ataksijos GAA n lokusai, pakartojimo masyvo ilgis turi įtakos mutacijos dinamikai, kaip išplėsta aleliai yra labai nestabilūs. Be to, sekos homogeniškumas pakartotinėje matricoje taip pat turi įtakos nestabilumui, pvz. Jei šie bendrieji mikrosatelitinio nestabilumo požymiai tinka telomero pakartotiniams matricoms, tada mutacijos homogeniškoje telomero dalyje TTAGGG n bus daug daugiau.

Populiarios Temos

Tai yp10 svorio netekimas labiau padidintų telomero mutacijos dažnį per kb. Mišrieji progenitoriniai ir mutantiniai telomero žemėlapiai buvo matomi tik iš auglių gautų mėginių kaip parodyta 1 ir 2 paveiksluosenurodant, kad progenitoriaus telomeras yra matomas normaliame audinio mėginyje.

Tačiau telomero žemėlapių palyginimas normaliame audinio mėginyje ir naviko mėginyje nenurodo, kada atsirado telomero mutacija dėl naviko vystymosi. Jei telomero mutacijos kaupiasi per visą gyvenimą, dėl klaidų yp10 svorio netekimas besidalijančiose gaubtinės žarnos ląstelėse, jos bus mažos dažnio normaliame yp10 svorio netekimas žemiau aptikimo lygiobet yp10 svorio netekimas koks atskiras mutantas bus aptiktas tik jei jis atsitiktinai yra ląstelėje, kuri išsivysto į naviką.

Susiję straipsniai

Tačiau didesnis telomero mutacijų yp10 svorio netekimas navikuose, kurie rodo nestabilumą TGF β RII poliA trakte ir navikuose su mutacija hMSH2, rodo, kad dauguma šiame tyrime nustatytų telomerų mutacijų atsiranda auglio formavimosi metu.

Mikrostatelių nestabilumas buvo plačiai ištirtas naudojant įvairias pakartotines sekas, ląstelių tipus ir skirtingas rūšis. Mutacijų išplėtimo greitis yra pastovus visiems aleliams, nepriklausomai nuo alelio ilgio, o susitraukimo mutacijos greitis didėja eksponentiškai, kai alelio ilgis didėja.

Įdomu tai, kad bendras pelningumo ir nuostolių mutacijų tempas yra pastovus šiuose lokusuose, todėl paaiškina, kodėl jie netampa pernelyg ilgai Xu ir kt. Taip pat buvo plačiai ištirtas ligos sukeltos tripletinės kartotinės masyvo nestabilumo dinamika somatiniuose ir germininiuose audiniuose.

Dauguma jų, deja, palieka š Anesteziologų-reanimatologų draugijos konferencija m.

Yp10 svorio netekimas tarp alelio ilgio, pakartojimų homogeniškumo matricoje, GC kiekis, ląstelių tipų faktoriai ir bet koks paklaidos į atkūrimą ar praradimą dėl mutacijų yra sudėtingas ir skiriasi tarp lokų. Pavyzdžiui, išplėstiniai myotoninio distrofijos CTG n tripleto pakartojimo masyvo aleliai rodo šališkumą plėtimosi mutacijoms Monckton ir kt. Be to, paprastų tandeminių pakartojimų masyvų mutacijų dinamiką gali pakeisti MMR defektas.

Todėl sunku numatyti, koks telomero nestabilumo poveikis bus telomero ilgiui. Šiame tyrime aptiktų mutantų telomerų tyrimas rodo, kad dauguma telomero mutacijų sukels 1—3 pakartojimų iš masyvo, nors telomero mutacijos gali turėti didesnį poveikį tuose navikuose, kurie yra defektai MMR 1 skydas.

Todėl įdomu, kad storosios yp10 svorio netekimas vėžys, turintis mikrosatelitinį nestabilumą, atrodo, trumpesnis telomerų nei navikų be mikrosatelitinio nestabilumo, nepriklausomai nuo telomerazės ekspresijos lygio Takagi ir kt. Kartu šie stebėjimai rodo, kad yra didesnis reikalavimas palaikyti HNPCC pacientų telomero ilgio palaikymą išplėtimą normalioje gleivinėje, o tai gali būti padidėjusio telemero nestabilumo pasekmė.

Atitinkamai HNPCC pacientų storosios žarnos vėžys gali atsirasti iš ląstelių, kurios jau ekspresuoja telomerazę, arba gali būti reikalaujama anksti aktyvuoti telomerazę ir taip stabilizuoti telomero ilgį ir galbūt kariotipą.

Efektyvus svorio (antsvorio) metimas

Įdomu tai, kad MMR defektinių storosios žarnos vėžio kariotipai yra stabilesni, mažiau kromosomų struktūros ar skaičiaus pokyčių, negu kariotipai storosios žarnos vėžio, kuris yra MMR, žiniomis Yp10 svorio netekimas ir kt. Tačiau, nors čia pateikti duomenys rodo, kad dėl telomero nestabilumo prarandami pasikartojimai, mutacijos dinamika homogeniškoje TTAGGG pasikartojimų grupėje gali būti skirtinga, jei yra veiksmingas MMR arba jo nėra, ir reikia atlikti tyrimą prieš bet kokią tvirtą išvadą.

Telomerazės trūkumo mielės gali išgyventi ląstelių mirtį aktyvuodamos kelią -uskuris leidžia telomero ilgio palaikymą rekombinaciniais mechanizmais Lundblad ir Blackburn, ; Lundblad, Vienas iš mielių išgyvenusiųjų II tipo maitintojo pogrupis primena telomerazės neigiamas nemirtingas žmogaus ląsteles, kurios rodo ALT ir palaiko telomero ilgį rekombinacijos pagrindu Bryan ir kt.

Telomerazės nepakankamose mielėse dažnis, per kurį išgyvena iš krizės, padidėja esant MMR defektui. Buvo pasiūlyta, kad MMR gali veikti kaip barjeras homeologiniam telomeriniam rekombinacijai, todėl MMR defektas gali paskatinti išgyvenimą be telomerazės Rizki ir Lundblad, Tolesnis žmogaus telomero mutacijos dinamikos tyrimas, esant MMR buvimui ar nebuvimui, leis mums išsiaiškinti, kokį vaidmenį šis kelias veikia ląstelių immortalizavime, kai telomerazė yra ar nėra.

Mėginiai buvo užšaldyti skystame azotu ir laikomi prieš DNR ekstrahavimą iš 0, 5 g audinio, naudojant standartinius metodus. PCR buferis aprašytas kitur Jeffreys ir kt.

Produktai buvo ištirpinti elektroforezės akrilamido gelio būdu ir aptikti autoradiografija. Redaktoriaus Pasirinkimas.